Snóker, leiš aš betri nįmsįrangri ķ stęršfręši

Sķfellt er leitaš leiša til aš aušvelda nįmsfólki nįmiš. Ašferšir sem ekki eru hefšbundnar hafa veriš skošašar og hefur Framkvęmdastjórn ESB lagt aukna įherslu į slķkar ašferšir. Ein įhugaverš leiš sem hefur veriš farin er tilraunin, Skįk eftir skóla en mennta og menningarmįlarįšherra skipaši nefnd ķ janśar 2013 til aš kanna kosti skįkkennslu ķ grunnsólum og įherslu hennar į nįmsįrangur og félagslega fęrni.

Nišurstöšur skżrslu nefndarinnar var fremur jįkvęš, enda mį segja aš flestir telji skįk įhugaverša hugarķžrótt.

Nś er ķ undirbśningi aš skoša hvort snóker geti haft sömu įhrif į nįmsįrangur ungmenna. Evrópusambandiš hefur styrkt verkefniš Stroke (tilvķsun ķ įrangur ķ snóker), sem hefur aš markmiši aš kanna snóker til aš bęta nįmsįrangur ķ grunn og framhaldsskólum. Verkefniš, sem vinnur eftir hugmyndafręši „Innovative snooker“ sem hannaš var af breskum ašilum, mun bjóša ķslensku nįmsfólki aš taka žįtt ķ ęfingum ķ snóker meš žaš aš markmiši aš bęta įrangur ķ stęršfręši og ešlisfręši.

Verkefniš er ķ samstarfi viš sérfręšinga ķ Bślgarķu, Ķtalķu, Portśgal, Bretlandi, Frakklandi og Ķslandi. Stjórnendur evrópska snókersambandsins hafa tekiš žįtt ķ undirbśningi verkefnisins.


Drekarnir žrķr ķ verkalżšshreifingunni

Flestir eru sammįla um aš verkalķšsmįl verši fyrirferšarmikil ķ vetur. Fjöldi samninga milli atvinnurekenda og launžega eru žegar lausir og ašrir aš losna innan skamms. Į sama tķma er nokkuš ljóst aš draga muni śr žeim hagvexti sem hefur rķkt um langa hrķš. Verkalżšshreyfingin kallar į lįgmarkslaun og ašgeršir hins opinbera en vinnuveitendur eru uggandi og kalla eftir norręnni skynsemi. Hin norręna skynsemi, ķ žessu tilfelli vinnumarkašsmódel sem tekur miš af almennum hagvexti, er svolķtiš erfitt aš nota eins og aš sauma bśtasaum. Hin noršurlöndin hafa byggt upp efnahagskerfi og félagslegt kerfi sem hęgt er aš ašlaga vinnumarkašskerfiš aš į skynsaman hįtt. Viš sem höfum lķklega aldrei haft skynsamlegt efnahagskerfi en erum svolķtiš aš nį įttum hvaš varšar félagslegt kerfi getum žvķ ekki nżtt okkur hiš norręna kerfi sem hefur vaxiš fram meš skynsamlegri samfélagsmynd.

Vķsast veršur erfitt aš nį samningum. Drekarnir žrķr sem nś rįša rķkjum ķ veraklķšshreyfingunni eru ekki lķklegir til aš sżna žolinmęši eftir aš bęši hiš opinbera og kannski sķšur atvinnulķfiš hafa meš launastefnu sinni sżnt af sér litla įbyrgš. Meš žvķ aš skapa hįlaunastétt veršlaunakįlfa sem sjaldnast eiga skiliš žau ofurlaun sem žeir hafa hefur millilauna fólkiš veriš skiliš eftir. Žaš er žó sį hópur sem heldur samfélaginu uppi, ekki papmpar sem njóta sérréttinda ķ skjóli óskiljanlegra įstęšna. Žaš vęri įhugavert aš skoša stofnun įrsins 2018 sem SFR tekur saman og sjį laun forstöšumanna sem metnar eru bestaar og žęr sem metnar eru sķšur góšar. Spruning hvaš er veriš aš greiša forstöšumönnum ķ nešstu sętum fyrir įrangur sem er ekki meginn sérlega góšur.

Į mešan margar stofnanir samfélagsins loga stafnanna į milli stendur žetta millilaunafólk vaktina og lętur hlutina ganga. Hvort žaš eru heilbrigšisstarfsmenn, eša ašrar stéttir sem hįšar eru misvitrum įkvöršunum stjórnmįlanna, žį er žaš fólkiš ķ landinu sem stendur sig įvalt mjög vel, žó ašrir žakki sér jafnan įrangurinn.

Žaš mį bśast viš, ef drekarnir ķ verkalżšsdreifingunni standa viš stóru oršin, aš vinnudeilur og verkföll muni blasa viš okkur fram į voriš. Spurning hvort stjórnmįlin taki sig į og byggi upp skynsama žjóšfélagsgerš er svo eitthvaš sem į eftir aš koma ķ ljós.


Ķslenskir feršamenn ķ eigin landi – gjaldtaka og annar kostnašur

Fjöldi ķslendinga sem feršast um landiš sitt hefur veriš aš aukast įr frį įri. Fólk hefur veriš aš kaupa hjólhśsi, fellihżsi og żmiskonar vagna til aš feršast meš. Žetta er ķ raun įgętis feršamįti. Fólk keyrir frį einu tjaldstęši til nęsta, ferš ķ gönguferšir, feršir inn į hįlendiš eša almennt gera sér żmislegt til skemmtunar. Akstur um landiš kostar mjög mikiš ķ bęši eldsneytiskostnaš og uppihald. Žį er stopp į tjaldstęšum ekki ódżrt. Tjaldstęši reyna aš hafa įkvešna lįgmarksžjónustu į stašnum fyrir alla feršamenn. Žó mį segja aš metnašur sveitarfélaga er afar misjafn hvaš varšar framboš af žjónustu og kostnaš viš hana. Žaš er önnur saga sem mętti segja.

Ķslenskir feršamenn ķ eigin landi hafa alltaf veriš til stašar en til višbótar höfum viš stóran fjölda erlendra feršamanna sem allir deila hręšilegu vegakerfi landsins. Žaš er stórhęttulegt aš keyra um landiš į žröngum, meira og minna ónżtum vegum, meš  mismundandi góšum bķlstjórum. Slysum hefur fjölgaš en žaš hefur ķ för meš sér mikinn kostnaš og enn meiri vanlķšan.

Į feršum okkar verjum viš stórum hluta eldsneytiskostnašar ķ uppbyggingu vegakerfisins.  Į vefsķšur FIB segir „Af um 80 milljarša króna sköttum sem įętlaš er aš bķlar og umferš skili į nęsta įri eiga 29 milljaršar aš fara til vegaframkvęmda og vegažjónustu. Rśmlega 50 milljaršar fara ķ önnur rķkisśtgjöld. Fram hefur komiš aš vegatollar eigi aš skila 10 milljöršum króna til višbótar į įri. Bķlaskattar verša žį komnir ķ 90 milljarša króna.“ Aš bjóša ökumönnum almennt uppį aš rśmlega 60% af sköttunum sem į aš fara ķ vegaframkvęmdir séu setta ķ hķtina stóru er fremur óhentugt.

Žaš er žvķ mjög kostnašarsamt fyrir ķslenska feršamenn į Ķslandi aš feršast um landiš sitt. Žaš er stórhęttulegt og rįn dżrt. Žegar feršamašurinn hefur tankaš fullan tank af rįndżru eldsneyti fer hann ķ sjoppuna og fęr sér hamborgara og kók. Žetta kostar hįtt į žrišja žśsund. Hann fer sķšan į tjaldstęšiš aš gera klįrt fyrir nóttina og fęr žį, ķ boši viškomandi sveitarfélags aš borga frį 1.500 į mann og frį 1.000 fyrir rafmagn. Stundum eru einkaašilar meš tjaldstęšin en žaš viršist ekki breyta miklu. Allir borga smį upphęš ķ gistinįttagjald, kostnaš viš gistingu og rafmagn. Žaš er žvķ ašeins į fęri hinna efnameiri aš feršast um eigiš land.

Umręša um gjaldtöku į hinum żmsu feršamannastöšum hefur fariš hįtt. Menn vilja byrja į aš setja į gjaldtöku fyrir hina żmsu žętti feršažjónustu en oft hefur ekkert veriš gert til žess aš réttlęta žessa gjaldtöku. Žaš er tęplega rétt aš rukka fólk fyrir žjónustuna sem feršamenn nęsta įrs munu njóta. Feršažjónusta viršist gang śt į gjaldtöku ekki žaš aš veita žjónustu geng ešlilegu gjaldi. Žaš er eitthvaš veriš aš gefa vitlaust hérna.

Ķslenskir feršamenn ķ eignin landi eru oršnir langžreyttir į žessum hörmulegu ašstęšum sem bošiš er uppį. Žaš er dżrt og hęttulegt aš fara um okkar fallega land. Margir hafa lagt ķ talsverša fjįrfestingu til aš geta feršast um landiš, ekki alltaf mešvitašir um ašstęšur og žjónustu.

Lķklega er ekki svo vitlaust aš selja hjólhżsiš og fara bara til Tene, žaš er lķklega talsvert ódżrara, žjónustan byggir į aš feršamašur fįi veršgildir fyrir peningana sķna og hęttan er talsvert minni.


OECD gefur śt įrangur ķ vķsindum, tękni og atvinnulķfi 2017.

OECD birti ķ nóvember skżrslu um Vķsindi, tękni og atvinnulķf (Science, Technology and Industry Scoreboard) fyrir įriš 2017. Ķ sérstöku yfirliti um Ķsland koma ķ ljós żmsar upplżsingar um vķsindi, tękni og nżsköpun sem einkennir Ķsland.

http://www.oecd.org/sti/scoreboard.htm?utm_source=Adestra&utm_medium=email&utm_content=OECD%20Science%2C%20Technology%20and%20Industry%20%28STI%29%20Scoreboard&utm_campaign=OECD%20Science%2C%20Technology%20%26%20Innovation%20News%2012%2F2017&utm_term=demo

Į Ķslandi stunda lķtil og mešalstór fyrirtęki um 90% af rannsókna og žróunarvinnu į Ķslandi. Žvķ mį segja aš stór fyrirtęki, eša žau sem hafa fleiri en 250 starfsmenn, verja um 3,2 milljöršum til rannsókna og žróunar. Ķ flestum löndum OECD eru žaš einmitt stór fyrirtęki sem stunda hvaš mestar rannsóknir og er žį spurt hvort stóru rannsókna og žróunarfyrirtękin okkar svo sem Marel, Össur, Ķslensk erfšagreining séu ekki aš reiknast hęrra. Hagstofan gefur engar skżringar į vefsķšu sinni, enda stundar stofnunin almennt ekki greiningu į gögnum sķnum. Žetta er verulega umhugsunarvert og kallar į gegnsęi ķ birtingu gagna.

Tęp 80% af rannsóknum og žróun eiga sér staš ķ žjónustugeiranum. Į Ķslandi eru žaš einmitt žjónustufyrirtęki sem eru hvaš mest įberandi ķ žekkingargeiranum. Atvinnulķf į Ķslandi er verulega hįš erlendri eftirspurn. Tęp 60% af störfum ķ einkageiranum eru ķ greinum žar sem afgerandi er erlend eftirspurn. Žar mį vķsast telja aš feršaišnašur sé mjög įberandi. Į sama tķma er framleišni vinnuafls fremur lįg og er tekiš dęmi af žvķ aš ķ upplżsingatękni er framleišni lęgri en ķ öšrum išngreinum. Žetta vekur upp margar spurningar, sem vķsast fįst engin svör viš. Žaš veršur aš vera hęgt aš segja žegnum žessa lands hvaš er vel gert og hvaš mišur vel og hvaš veldur.

En Ķslendingar eru framarlega žegar talaš er um notkun į internetinu. Nįnast allir Ķslendingar (98%) nota internetiš. Žį eru Ķslendingar öflugir aš nota netiš ķ samskiptum viš hiš opinbera og eru žar fremstir ķ flokki meš Dönum. Žį vekur athygli sį įrangur sem ķslenskir vķsindamenn hafa nįš, męlt ķ samstarfi viš erlenda vķsindamenn um skrif į vķsindagreinum og žar meš um samstarf ķ vķsindum. Ķslenskt vķsindakerfi er fremur lķtiš og leit aš samstarfsašilum leišir vķsindamenn oftast fljótt til śtlanda. Auk žess eru allmargir vķsindamenn menntašir ķ śtlöndum og žvķ meš góš tengsl žegar heim er komiš.

Žaš mį žvķ segja aš žaš gangi vel og mišur vel ķ mįlefnum vķsinda, tękni og atvinnulķfs į Ķslandi. Vonandi er aš nż rķkisstjórn, sem leggur įherslur į žessi mįli, leggi ķ žį vinnu aš greina stöšu og žróun žessara mįla en lįta sér ekki nęgja žį skżringu aš hlutirnir séu bara svona.


Framlölg til heilbrigšismįla ķ 11% af VLF

Mikil umręša hefur veriš um śtgjöld til heilbrigšismįla ķ ašdraganda kosninga en einnig į sķšustu įrum. Krafa hefur veriš um 11% framlög til žessara mįla af vergri landsframleišslu. Raddir hafa heyrst um aš ķ žeim löndum sem viš kjósum aš bera okkur saman viš sé hlutfall śtgjalda af heilbrigšismįlum einmitt 11%.

Mešal framlag til heilbrigšismįla ķ OECD rķkjunum er um 9% įriš 2016 en į Ķslandi um 8,6% eins og sjį mį ķ śttekt OECD Health at a Glance 2017 (http://www.keepeek.com/Digital-Asset-Management/oecd/social-issues-migration-health/health-at-a-glance-2017_health_glance-2017-en#page1) į blašsķšu 137.

Spurning er hvaš er „framlag“ en OECD skiptir framlögum ķ opinber framlög og frjįls framlög af żmsu tagi. Opinber framlög til heilbrigšismįla į Ķslandi voru um 7% af VLF įriš 2016 į mešan žetta framlag var rśmlega 6% aš mešaltali hjį OECD. Hjį žeim löndum sem viš berum okkur saman viš er opinbert framlag til heilbrigšismįla um 8%. Raunar er žaš svo aš önnur framlög til heilbrigšismįla en hin opinberu, eru jafnan fremur lęgra hlutfall af heildinni hjį žeim sem fį hvaš mest.

Eflaust hafa allir sķna skošun į žvķ hve hįtt framlag ętti aš vera til heilbrigšismįla. Žeir sem best žekkja segja aš heilbrigšiskerfiš sé komiš aš žolmörkum. Žaš er vissulega mjög alvarleg staša en spurning er hvert ętti framlagiš aš vera? Hęsta opinbera framlag til heilbrigšismįla er ķ Žżskalandi eša rśm 9% mišaš viš 7% į Ķslandi. Bęši löndin hafa mjög gott heilbrigšiskerfi en hęgt er aš velta žvķ fyrir sér hvort hagkvęmni stęršarinn hafi žarna įhrif. Opinbert framlag til heilbrigšismįla į Noršurlöndum er talsvert hęrra en į Ķslandi eša um 9% en frjįlsu framlögin kringum 1,5 til 2,0% eitthvaš ašeins hęrra en į Ķslandi. Spurning er hvort markiš ętti aš vera 9% af opinberu fé eša um 11% af öllu fé. Žaš er talsveršur munur į žessum markmišum.


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Hverageršis kappaksturinn

Įrlegur kappakstur milli Raušavatns og Hverageršis įtti sér staš sķšastlišiš sumar į hverjum degi frį svona 1. maķ til 30. september, eins og venjulega. Keppendur voru nęstum allir bķlar sem įttu leiš žarna um. Sérstaka umbun fengu bķlar meš hverskyns vagna, hjólhżsi eša annaš sem hęgir į hraša bķla. Veittir eru punktar fyrir framśrakstur, aš halda bķlum fyrir aftan sig og sem mestan hrašamismun žar sem er ein akrein og tvęr eša fleiri akreinar mętast.

Kappaksturinn hefst į rólegu nótunum viš hringtorgiš hjį Raušavatni. Smį nśningar geta myndast žegar śr hringtorginu er komiš žar sem eru tvęr akreinar į stuttu bili. En žašan og aš Lögbergs brekku  eru bķlstjórar aš hugsa um hvaša strategķu žeir eigi aš nota į leiš uppį og yfir Sandskeiš. Um leiš og bķlar koma į tvęr akreinar byrjar hrašaksturinn. Nś žarf aš nį ķ sem besta stöšu įšur en akreinum fękkar aftur ķ eina og hrašinn lękkar nišurfyrir hįmarkshraša. Hér gildir aš halda öllum fyrir aftan sig og gefa sķšan hressilega ķ og vonast til aš vera fyrstur aš nęstu žrengingu į veginum. Žeir sem į eftir koma śt śr einnar akreinar stöšunni žurfa nś aš fara enn hrašar en sį sem stjórnaši įšur. Žegar kemur aš nęstu žrengingu gildir aš nota hvern žumlung af akreinunum tveimur. Žaš er hér sem flutningabķlar eša bķlar meš aftanķvagna hverskonar, fį flesta punkta. Nįi svoleišis farartęki aš komast inn į einnar akreinar žrengingu eru margir punktar ķ boši.

Hjį Litlu kaffistofunni nį įkafir bķlstjórar aš komast fram hjį žeim sem réšu feršinni žegar um eina akrein var aš ręša. Į leiš upp brekkuna er brennt įlķka mikiš af gśmmķ og af bensķni. Nś nį alvöru bķlstjórar aftur tökum į keppninni, en žeir töpušu punktum į mešan žeir voru ķ bišröš į einni akrein. En punktarnir eru ekki ķ aš vera ķ kappakstri žar sem eru tvęr akreinar en žar leggja menn lķnurnar fyrir nęstu žrengingu. Ķ žrišju meirihįttar brekkunni er enn hęgt aš nį hraša eftir erfiša žrengingu ķ hrauninu žar į undan. Nęsta žrenging er fyrir ofan Skķšaskįlann žį gildir aš vera meš góša stašsetningu žvķ loka hrinan er svo kappaksturinn nišur Kambana žar sem tvęr mjög vķšar akreinar eru alla leišina nišur aš žrengingu sem nęr aš hringtorginu viš Hveragerši. Hér gildir aš aka eins og sjįlfasti Schumacher ķ misvķšum beygjum. Viš žrenginguna nešst ķ brekkuna žarf aš leggja allt undir. Žaš žarf ekki nema um hįlfan meter af akrein til aš komast fram śr ef mašur fer bara nógu hratt. Žarna rįšast śrslitin žvķ akreinin aš hringtorginu ķ Hveragerši er bara til aš hrósa happi eša harma skort į įręši.

Žaš ber aš žakka yfirvöldum vegamįla aš leggja svona krefjandi kappakstursbraut og hanna hana fyrir allar geršir bķla. Žaš er til dęmis hund leišinlegt aš keyra til Keflavķkur į tveimur akreinum alla leiš. Žar keyra menn mest į leyfilegum hraša. En į leišinni til Hverageršis žarf mašur aš beita öllum śrręšum sem standa til boša til aš keyra misjafnlega hratt, alltaf hęgt į einni akrein en eins og andsetinn į tveimur.

Vonandi fara yfirvöld umferšamįla ekki aš leggja tveggja akreina vegi um allar trissur. Žar vęri hęttan talsvert minni og akstur minna krefjandi. Žaš mętti fjölga frekar leišum meš eina og tvęr akreinar til skiptis, kannski ef til vill setja einbreišar brżr hér og žar. Žaš vęri bęši hęttulegra og krefšist žess aš menn vęru mun įręšnari į vegum śti.


Vķsindagangan

Žaš var gaman aš sjį fjöldann sem tók žįtt ķ vķsindagöngunni, ekki minnst į tķmum žegar vķsindin eru snišgengin eins og mį sjį vestan hafs. Žar rķkir „mér finnst“ višhorfin sem aldrei fyrr. Žetta sést mjög vel į višhorfi til umhverfis og heilbrigšismįla. En sennilega eru svo kölluš „alternative truth“ ekki žaš besta sem hefur komiš fyrir vķsindin.

Žaš er sjaldgęft aš hópur vķsindamanna sżni žį samstöšu sem žarna var žar sem fjöldi vķsindamanna um allan heim, gekk vķsindagöngu til stušnings žessari mikilvęgu starfsemi. Žaš eru mörg mįlefni sem brenna į vķsindafólki žessa dagana en hęgt er aš sjį nokkur af žeim višfangsefnum sem žeim er bent į aš sinna į žessari vefsķšu.  https://satellites.marchforscience.com/

Ein af leišbeiningunum sem žarna er aš finna er „reyndu aš kynnast žvķ hvernig stefnumótun vķsinda gengur fyrir sig“. En mešal žess er bent į er aš samskipti vķsinda og stjórnvalda skipti verulegu mįli. Žaš hjįlpar svo sem ekki aš hvorugur hópurinn skilur hinn en žaš er annaš mįl. En oft er žó skilning aš finna į vķsindum mešal opinberra ašila. Hér į landi eru fjöldi vķsindamanna sem eru ķ fremstu röš ķ sķnum fręšum ašilar aš Vķsinda- og tęknirįši. En žaš er hópur sem ętti aš tengja saman vķsindi og stefnumótun og framkvęmd stefnu. Mašur veršur hugsi yfir žvķ aš hópur fólks meš žekkingu į vķsindum og situr ķ skjóli stjórnvalda ķ slķku rįši hafi ekki įhuga eša getu til žess aš vinna aš stefnumótun. Nś žegar lķšur aš mišju įrsins 2017 fęr hinn óinnvķgši ašeins aš sjį Stefnu og ašgeršaįętlun 2014 til 2016 en žaš geta veriš ótal skżringar į žvķ hvers vegna engin stefna hefur veriš gefin śt fyrir yfirstandandi tķmabil. Sennilega er žó engin žessara skżringa marktęk, en žaš eru engin stjarnvķsindi aš skrifa stefnupappķr.

En vķsindastefna hér į landi er „mér finnst“ stefna. Stjórnvöld hafa litla hugmynd um śtį hvaš vķsindin ganga, hvaš žį hvaša forsendum žau lśta og žęr žarfir sem žau hafa. Žetta veit vķsindafólkiš enda hefur žaš sannaš sig aš žrįtt fyrir stefnu (leysi) stjórnvalda ķ vķsindamįlum eru ķslenskir vķsindamenn oft ķ fremstu röš ķ sķnum greinum. Žaš eru til nokkur tęki, ekki žó mjög mörg eša góš, til aš sį įrangur ķslenskra vķsindamanna ķ gegnum tķšina. Nęgir hér aš nefna aš ķslenskir vķsindamenn hafa birt ritrżndar vķsindagreinar ķ miklu magni og mį sjį gęši žessara greina meš hįu hlutfalli tilvitnana ķ žęr. Žaš er ekki nóg aš skrifa fjölda greina ef enginn tileinkar sér innihald žeirra sem sést til dęmis meš aš vitna ķ žęr. En ķslenskir vķsindamenn eru öšrum fremri ķ aš vinna meš vķsindamönnum annarra landa. Žetta hefur lķka veriš męlt, en vitanlega bara af erlendum sérfręšingum. „Okkur finnst“ ekki mikil žörf į aš męla svona. Viš-vitum-žetta-allt. Reyndar er Hagstofan aš męla ašföng til vķsinda sem ekki skal vanmetiš, nema hvaš aš Hagstofan męlir bara hvaš er undir ljósastaurnum. Žetta er vķsast vegna žess aš Hagstofan er mjög góš ķ aš męla hluti, en bara hluti sem hśn skilur.

Žį hafa ķslenskir vķsindamenn, sjįlfir įn afskipta stjórnvalda, landaš fjölda erlendra rannsóknastyrkja, svo aš eftir žvķ er tekiš. Žį er sókn ķ innlenda styrki lķka nokkuš mikil. Žaš eina sem stjórnvöld hafa heyrt žegar vķsindamenn tala er „meiri pening“ og žar hafa stjórnvöld raunar stašiš rausnarlega viš bakiš į vķsindum į Ķslandi. Sjóšir sem styrkja vķsindi, tękni og nżsköpun hafa vaxiš meš įri hverju um langa hrķš. Aukningin er mikil į milli įra. Žetta hrósa stjórnvöld sér af viš hįtķšleg tękifęri og glešjast yfir framsżni sinni. En ķslensk stjórnvöld hafa raunar veriš mešal žeirra sem leggja hvaš mest til vķsindastarfa ķ hinum vestręna heimi. En ekki meš samkeppni um peninga, heldur beinum framlögum til stofnana. Žaš er sķšan stofnanna aš skipta fé į milli vķsinda og rekstrar. Žetta virkar ekki sérlega skilvirk ašferš en afar žęgileg. Nś er raunar skoriš verulega ķ žetta framlag og mun žaš eflaust leiša til minni virkni vķsinda. Žaš er ekki eins og stofnanir séu teknar śt og lagt mat į starfsemi žeirra til aš sjį hvar megi skera af, nei žaš er er best aš nota ostaskerann ķ svona nišurskurš.

Margar žjóšir tengja saman vķsindastarf og stefnu viškomandi rķkisstjórna. Žannig eru veittir styrkir til vķsindamanna og hópa um verkefni į žeim svišum sem viškomandi lönd eru aš leggja įherslu į. Vitanlega eru żmsar ašrar leišir sem notašar eru en aš leysa mįl žeirrar žjóšar sem styrkir vķsindi ętti ekki aš vera annaš en jįkvętt. Er žį ekki veriš aš atast ķ margumtölušu frelsi vķsindanna. Žetta gera ķslensk stjórnvöld ekki. Žau auglżsa bara eftir verkefnum, einhverjum verkefnum. Žaš getur veriš aš į skorti skilvirkni ķ slķkum ašferšum hjį litlum löndum. 

En nś er göngunni lokiš og er žvķ spurt: „hvaš svo“. Kannski aš komist į samtal milli stjórnvalda og vķsinda. Eša ęttum viš kannski bara aš lįta Ęvar og Villa vķsindamenn sjį um aš tengja vķsindin viš alla hina, en žeir eru žeir einu sem hafa gert eitthvaš ķ žvķ af viti.


Vika ķžrótta ķ Evrópu haldin ķ Breišholti 19 til 25 september 2016

Vika ķžrótta ķ Evrópu hvar haldin ķ annaš sinn ķ įlfunni ķ lok september. Aš žessu sinni var efnt til samstarfs milli 6 landa ķ Evrópu um žessa hįtķš ķžrótta. Auk Ķslands tóku žįtt um 12.000 börn og fjölskyldur žeirra frį Portśgal, Spįni, Ķtalķu, Króatķu og Tyrklandi. 

Um 2.000 börn śr grunnskólunum ķ Breišholti tóku žįtt ķ einni fjölmennastu spretthlaupskeppni sem haldin hefur veriš. Į sama tķma hlutu um 12.000 börn ķ Evrópu spretthlaup og er nś veriš aš reikna śt tķmann sem börnin nįšu.

Um helgina 24 september var sķšan haldin ķžróttahįtķš ķ Austurbergi ķ Breišholti en žar męttu um 5-600 manns og tóku žįtt ķ lokahįtķš Viku ķžrótta ķ Evrópu. Žar var m.a. set Ķslandsmet ķ reiptogi auk žess sem veršlaun voru veitt fyrir žįtttöku ķ spretthlaupinu.

Samstarfiš um Viku Ķžrótta, sem kallast Feel Ewos (Fjölskyldan saman ķ Viku ķžrótta) gaf śt nokkur myndbönd žar sem ķtrekaš er mikilvęgi ķžrótta, hreyfingar almennt, hollustu ķ mataręši og heilbrigšis ķ lķfshįttum. Nokkur af žessu myndböndum eru hér meš.

Nokkur myndbönd meš ķslenskum texta eša tali er aš finna:
https://www.youtube.com/channel/UCfg9rmeLXa_59vbLdJ-5SGg

 


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Breišholtsbśar settu Ķslandsmet ķ reipitogi

Ķbśar ķ Breišholti meš Ķžróttafélag Reykjavķkur (ĶR) héldu ķžróttahįtķš laugardaginn 24. september s.l. Žrįtt fyrir rysjótt vešur męttu į fimmta hundraš manns ķ ķžróttahśsiš viš Austurberg. Žašan fóru hópar fólks ķ gönguferš, hjólaferš og skokk. Aš žvķ loknu męttu allir ķ Austurberg.

Žar höfšu ĶR og fleiri skipulagt reipitog žar sem įrgangar śr grunnskólunum ķ Breišholt kepptu sķn į milli. Auk žess kepptu foreldrar leikskólabarna ķ reipitogi. Skemmst er frį žvķ aš segja aš um 400 manns tóku žįtt ķ keppninni og er žaš hér meš tališ sem Ķslandsmet ķ reypitogi.

Ašdragandinn aš žessari ķžróttahįtķš var aš nokkur samtök meš ĶR ķ fararbroddi höfšu efnt il hlaupakeppni ķ hverfinu. Um 2.000 börn hlupu spretthlaup og öttu meš žvķ kappi viš um 10.000 önnur börn ķ Portśgal, Spįni, Ķtalķu, Tyrklandi og Króatķu. Ekki liggja fyrir śrslitin ennžį en žau eru til mešferšar hjį ķtölsku samtökunum sem voru meš ķ keppninni. En tekinn var tķminn af hverju barni og liggja fyrir miklar upplżsingar um įrangurinn.

Hlaupiš var samstarf milli Heilsueflandi Breišholt og Feel Ewos (Fjölskyldan meš ķ Viku ķžrótta ķ Evrópu) en žar er markmišiš aš auka hreyfingu fólks og žįtttöku ķ ķžróttum. Einnig eru heilbrigš hreyfing og rétt nęring hluti af žessu. Žó ķslensk börn og fulloršnir lķka stundi hreyfingu eru brögš af žvķ aš fólk hreyfi sig allt of lķtiš og hefur žaš įhrif į lķkamlegt atgervi fólks.


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Mat į gagnsemi og įrangri verkefna sem studd eru meš opinberu fé

Į sķšasta landsfundi Sjįlfstęšisflokksins var samžykkt mešal annars eftirfarandi mįlsgrein sem hluti af įliktunum fjįrlaganefndar flokksins:

"Engin śtgjöld mį samžykkja įn greinargeršar um tilgang og markmiš og skulu kostnašargreining og tekjugreining til fimm įra fylgja lagafrumvörpum. Reglulega fari fram óhįš mat į gagnsemi, hagkvęmni og įrangri af fjįrframlögum til višfangsefna svo sem sjóša og verkefna". (Heimild xd.is)

Ekki er efast um aš hiš opinbera lįti fara fram mat į gagnsemi og įrangri verkefna og stofnana sem er į žess vegum. Žaš fer žį ekki hįtt og hefur ekki svo mig reki minni til, oršiš aš stórum įgreiningsmįlum hvort opinber verkefni eša stofnanir męttu bęta rekstur sinn, bęta įrangur og snķša af óžarfa fitu.

Žetta er sérstaklega mikilvęgt žegar nįnast öll sviš žjónustu viš žjóšina, hvort žaš eru samgöngur, heilbrigšismįl, mįlefni eldri borgara, menntamįl, eša hvaš žaš nś kann aš vera, viršist vera svelt meš rekstrarfé. Žaš er ekki létt aš stękka fjįrlögin til skamms tķma nema meš sköttum, sem er ekki sérlega gešfelld leiš. Oft er fariš ķ aš „hagręša“ sem sé aš segja upp starfsfólki į gólfinu sem venjulega er aš vinna į fremur lįgum launum aš lįta viškomandi opinbert verkefni eša stofnun sinna lögbundnum skildum sķnum.

Spurning er hvort ekki sé hęgt aš finna „fituna“ į opinberum stofnunum einhversstašar annarsstašar innan žeirra. Nś viršast opinberir stjórnendur vera farnir aš fį ofurlaun eins og félagar žeirra ķ einkageiranum. Žeir bera vķsast svo mikla įbyrgš eins og sagt er. En eru hugsanlega of margir stjórnendur į feitum launum viš störf ķ opinberum stofnunum og viš önnur opinber verkefni? Ef svo er hver er įrangur af starfi žeirra? Er hęgt aš fękka dżrum stjórnendum og hagręša į žann hįtt. Er aš minnsta kosti hęgt aš fęra inn ķ almenna, opinbera og gagnsęja stjórnsżslu mat į rekstri og įrangri svona stofnana.

Hér er ekki veriš aš fullyrša aš opinberar stofnanir sem reknar eru meš fé skattborgarana séu fullar af fitu eša aš žaš sé nokkur auka fita ķ žeim til aš skera af. Vķsast eru stjórnendur žeirra allir aš vilja geršir aš gera vel og vinna innan sinna fjįrheimilda.  En ef.....

Į mešan višfangsefni hins opinbera eru fjįrsvelt mętti leita leiša til aš bęta rekstur og vonandi įrangur ķ leišinni. Forstöšumenn ęttu aš žurfa aš gera grein fyrir žvķ hversvegna hinir żmsu kostnašarlišir, žar meš talinn launakostnašur žeirra sjįlfra, er naušsynlegur fyrir land og žjóš.

Vitaš er aš żmsar įgętar stofnanir samfélagsins hafa žaš hlutverk aš fylgjast meš rekstri opinberra stofnana og koma meš athugasemdir ef mį gera betur. Spurning er hvort stofnanir į borš viš Rķkisendurskošun geti lagt mat į rekstur og įrangur allra stofnana og verkefna ķ landinu og séš til žess aš ekki sé nein auka fita į žeim.  

Betra vęri aš bjóša śt óhįš mat į žessum stofnunum og verkefnum ķ anda samžykktar žess flokks sem fer meš opinber fjįrmįla landsmanna, žannig aš skattborgararnir fįi fullvissu um žaš aš sś žjónusta sem žeim er veitt ķ formi menntunar, heilbrigšismįla og annarra mikilvęgra mįla, sé ekki um leiš aukabśgrein einhverra sem eru aš hagnast į kerfinu. 


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband